V. Krėvė, apsakymas „Skerdžius“
Pagrindinis
Autorius: V. Krėvė
Kūrinio pristatymas: Kūrinyje rašoma apie pagrindinį veikėją seniausią kaimo piemenį Lapiną Skerdžių. Kai protagonistas buvo mažas, jam buvo išpranašauta, kad jis gyvas liks tol, kol gyvuos liepa. Po daug metų Lapino kaimynas Grainis ją nukirto ir tą pačią dieną piemuo susirgo ir mirė.
Įsimintiniausias epizodas: Viename iš teksto epizodų rašoma, kaip Skerdžius grįžta su gyvuliais iš ganyklos — linksmas, kaip visada. Vienas vaikas sušuko: „Dėde, ar matai? Grainis nukirto savo liepą." Protagonistas apšaukė kaimyną atsigulė sode po kriaušės šešėliu. Jis susapnavo mirusiuosius jie šaukė senį pas save.
Aktualumas: „Skerdžius" šiandien skamba kaip įspėjimas apie tai, kas prarandama, kai tradicija, gamta ir bendruomeniškumas aukojami dėl momentinių impulsų - Grainio liepos kirtimas yra taiklus simbolis neatsakingo žmogaus elgesio su gamta.
Citatos
Apie gamtą: „Kokios čia seniau buvo girios! Kai prisimenu, net širdį sugniaužia." - Lapinas
„Nukirsti tokį medį — vis tiek kaip žmogų užmušti!" - Lapinas
„Ne sodinti girios reikia, bet mylėti." - Lapinas
Apie mirtį: „Kas metai mūsų kartos vis mažiau lieka: tai vienas, tai kitas atsiskiria ir nueina sau namo." - Kačingis
„Kad ir varguose, bet tik gyventi, bet tik saule šviesiąja džiaugtis!" - Pasakotojas
Apie tikėjimą ir tradiciją: „Kaipgi žmogui gyventi, jei nėra jau nei miškinių, nei monų, nei laumių?" - Lapinas
„O vis dėlto tada žmonės buvo geresni negu dabar... O gal net ir gudresni." - Lapinas
Apie atsakomybę: „Jau kai žmonės tokių medžių, kaip liepa, nesigaili, tai jie ir nieko nesigaili." - Lapinas
„Nusidėjo Grainis, jei tai tiesa. Kad ne jo užsispyrimas, senis gal dar ilgai būtų gyvenęs." - Vyrai
Žinios apie autorių
V. Krėvė Lietuvos prozininkas, dramaturgas,
lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.
Autoriaus citatos „Laimė priklauso tam, kuris drąsiai jos siekia, kur ir kaip galėdamas.“
„Tauta kaip žmogus auga ir rimtėja, o jos tikėjimas... - tai rūbai, kuriuos ji dėvi.“
„Kalba – tai tautos siela. Kol gyva kalba, tol gyva ir tauta.“