Išsiduosi. Balsu

Autorė: V. Juknaitė

Kūrinio pristatymas: Kūrinyje pasakojama apie autorės patirtis organizuojant vasaros stovyklas gatvės vaikams atgimstančioje Lietuvoje 9-ajame dešimtmetyje.

Įsimintiniausias epizodas: Grįžtant autobusu iš stovyklos į Vilnių, vaikams suprantant, kad grįžta į gatvę, pirmasis užbaubė keturmetis Ruslanas - jo atkištas delnas su sausainiais styrojo kaip medinis. Po akimirkos raudojimas perplėšė visą autobusą. Vairuotojas pasisuko radiją, bet muzikos nesigirdėjo.

Aktualumas: Šiandien šis kūrinys aktualus, nes pažeidžiami vaikai egzistuoja kiekvienoje visuomenėje ir kiekvienu laiku. Šiandien gatvės vaikus pakeitė atėję iš smurto, priklausomybių ar skurdo kamuojamų šeimų, tačiau jų poreikis būti pastebėtiems išlieka tas pats.

Apie rūpestį ir meilę: „Rūpestis yra esminė meilės savastis. Nesupainiojama su niekuo. Ten, kur nėra rūpesčio, niekada nėra buvę nė šešėlio meilės." - V. Juknaitė
„Prisėdus prie lovos, padėjus ranką ant kaktos - kažkokiu būdu temperatūra nukrisdavo iki normalios." - V. Juknaitė

Apie žmogiškąjį orumą: „Žmogiškasis vaikų orumas buvo taip pažeistas. Užteko vieno neatsargaus judesio - ir mūsų globotiniai būtų išnykę miške kaip dūmas." - V. Juknaitė
„Žmogui lengviau numirti badu nei būti pažemintam." - V. Juknaitė

Apie ryšį ir pasitikėjimą: „Šitie vaikai dėl gilaus, pastovaus ryšio su kitu žmogumi bado buvo visiškai priklausomi nuo kitų." - V. Juknaitė
„Vaikai neturėjo bendravimo su žmonėmis įgūdžių. Kuo pasitikėdavo, pasitikėjo besąlygiškai, iki galo." - V. Juknaitė

Apie laisvę ir permainų laiką: „Mes buvom pasmerkti, laiko lyg iš 'Estonijos' kelto išmesti į šaltą, audringą jūros vandenį." - V. Juknaitė
„Visi mes buvom jos vaikai. Žodžiai ir darbai tebesiskyrė taip, kaip dangus ir žemė." - V. Juknaitė

Žinios apie autorę

V. Juknaitė Lietuvos prozininkė, dramaturgė, eseistė.

Autoriaus citatos „Rašau mažai. Rašymas man yra tik būdas suprasti.“
„Gyvenimo katastrofa yra ne negalia, o nemeilė.“
„Vertinu gyvenimą, nes tai yra viskas, ką turiu.“
„Tolerancija, nenujaučianti savo ribų, prilygsta abejingumui.“